Gydytojas ortodontas: šių įspėjimų apie vaikų dantis tėvai visiškai nevertina

Daugelis tėvų yra vis dar yra įsitikinę, kad pieninių dantų priežiūra nėra labai svarbi – juk mažylių dantukai greitai iškrenta. „Šypsenos akademijos“ gydytojas ortodontas prof. dr. Arūnas Vasiliauskas aiškina, kad dėl tokio klaidingo požiūrio vėliau galima susidurti su daugeliu rimtų ortodontinių problemų, pavyzdžiui, kreivais dantimis, netaisyklingu sąkandžiu.

„Iš tiesų pieniniai dantys labai svarbūs išlaikant vietą pastoviesiems dantims dantų lanke. Dažniausiai kreivi, susigrūdę nuolatiniai dantys dygsta būtent todėl, kad pieninių dantų buvo netekta per anksti“, – teigia medikas.

Prof. dr. A. Vasiliauskas primena, jog ir tėveliai, ir gydytojai odontologai turi atkreipti dėmesį į pieninių dantų gydymo svarbą, taip pat į pastoviųjų dantų dygimo eiliškumą. Išdygus visiems nuolatiniams dantims, sąkandžio anomalijas koreguoti yra sunkiau ir užtrunka ilgiau.

Pirmasis vizitas pas gydytoją – itin svarbus

„Šypsenos akademijos“ gydytojas ortodontas prof. dr. A. Vasiliauskas primena, jog tinkamiausias laikas atvesti vaiką pas gydytoją ortodontą yra ankstyvojo mišriojo sąkandžio laikotarpis, kuris prasideda išdygus pirmam nuolatiniam dančiui.

„Maždaug aštuntais vaiko gyvenimo metais paprastai būna jau išdygę visi keturi viršutiniai nuolatiniai kandžiai. Burnoje esant pieniniams ir nuolatiniams dantims per trumpą laiką vyksta dideli dantų lankų bei pačių žandikaulių pokyčiai. Šiuo laikotarpiu didelę įtaką idealiam nuolatinių dantų sąkandžio formavimuisi turi nuolatinių dantų dygimo eiliškumas ir laikas“, – sako medikas.

Pasak jo, dažniausiai pasitaikančios ortodontinės problemos yra dantų padėties anomalijos, kreivi, susigrūdę dantys dėl vietos stokos dantų lanke. Specialistas pabrėžia, kad laiku pastebėtos anomalijos gali būti išgydomos taikant paprastas priemones.

Atkreipkite dėmesį į vaiko įpročius

Tiesa, netaisyklingą sąkandį bei kitas ortodontines problemas gali lemtis ir kitos priežastys.

„Neretai pirminės ortodontinių anomalijų priežastys yra vaikų įprotis kvėpuoti per burną, neteisinga liežuvio padėtis, taip pat neteisingas rijimo tipas ar padidėjęs smakro, lūpų raumenų aktyvumas. Būtent šie įpročiai sukelia žandikaulio vystymosi ir dantų padėties pakitimus“, – vardija prof. dr. A. Vasiliauskas.

Pasak gydytojo ortodonto, šių laikų rykšte galima vadinti mitybos pokyčius, kai valgoma daug minkšto maisto, vartojama daug įvairių angliavandenių, užkandžiaujama saldumynais, bulvių traškučiais – norint užkirsti kelią burnos ligoms, reikia riboti cukraus turinčių produktų ir saldžių gėrimų vartojimą.

„Toks maistas neturėtų būti duodamas vaikams kaip atlygis ar dovana“, – primena medikas.

Jei vaikas kvėpuoja per burną – verta sunerimti

Prof. dr. A. Vasiliauskas ragina tėvelius atkreipti dėmesį ir į kitus vaiko sveikatai ydingus įpročius – netaisyklingą kvėpavimą bei netaisyklingą laikyseną, kurie gali lemti ir odontologines problemas.

„Normaliai visi turime kvėpuoti per nosį, tačiau vaikams apie 6–8 metus suveši limfinis audinys, tada jiems tampa sunku kvėpuoti per nosį. Vaikai būna prasižioję, kvėpuoja per burną, ir tokiu būdu įsisuka visas ydingas ratas, dėl ko ne tik keičiasi veido bruožai, formuojasi netaisyklingas sąkandis, bet ir atsiranda polinkis dažniau sirgti bendrinėmis ligomis, kvėpavimo sutrikimais“, – sako gydytojas ortodontas.

Pasak jo, labai svarbu, kad tėvai pastebėtų šį fiziologinį pokytį.

„Čia norėčiau pabrėžti profilaktikos svarbą. Kvėpavimas per burną neturi tapti įpročiu. Reikia stengtis jį pakeisti. Tiesa, kartais tai gali būti ne įprotis, o fiziologinės kliūtys kvėpuoti per nosį. Tai irgi reikia laiku pastebėti ir kreiptis į ausų, nosies, gerklės gydytoją, kad įvertintų situaciją“, – pataria medikas.

Jis primena, kad taisyklinga laikysena taip pat yra labai svarbi. Šiuo metu vaikai praleidžia daug laiko prie kompiuterių, mažai sportuoja ir dėl to kyla įvairių sveikatos bėdų.

„Netaisyklingos veido ir žandikaulių funkcijos, kūno laikysena veikia veido ir žandikaulių augimą“, – įspėja prof. dr. A. Vasiliauskas.

Nėra nekaltų žalingų įpročių

„Šypsenos akademijos“ gydytojas ortodontas prof. A. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, jog net, rodos, tokie nekalti vaikų įpročiai, kaip piršto čiulpimas ar lūpos prikandimas taip pat turi būti laiku pastebėti ir sustabdyti: „Dėl šių ydingų įpročių gali keistis priekinių dantų padėtis – dantys palinkti į lūpų ar liežuvio pusę, formuotis atviras, kryžminis sąkandis.“

Pašnekovas juokauja, jog ne veltui yra sakoma, kad įpratimas gali būti blogiau nei prigimimas.

„Svarbu, kad tiek tėveliai, tiek bendros praktikos odontologai kreiptų dėmesį ne tik į burnos sveikatą, bet ir į netaisyklingą burnos funkciją ar įpročius, kurie gali lemti neteisingą sąkandžio susiformavimą ateityje. Pavyzdžiui, piršto čiulpimas yra susijęs su nerimu, kas labai būdinga šiuolaikinei kartai“, – teigia gydytojas ortodontas.

Jo manymu, idealu, jei vaikui tokių įpročių pavyktų atsikratyti pieninio sąkandžio susiformavimo laikotarpiu, t. y. kai vaiko amžiaus yra 2–2,5 metų:

„Tuomet didelė tikimybė, kad dėl ydingų įpročių pakitęs sąkandis susitvarkys savaime, be jokių ortodontinių priemonių. Jei čiulpimo įpročiai išlieka iki nuolatinių dantų išdygimo, sąkandis jau pats savaime taisyklingai nesiformuoja – reikia gydytojo ortodonto pagalbos.“

Ortodontinis gydymas padeda įveikti ir kvėpavimo sutrikimus

Nors „Šypsenos akademijoje“ visiems pacientams, kurie turi įvairių ortodontinių problemų, taikomas efektyvus gydymas, tačiau prof. dr. A. Vasiliauskas pabrėžia profilaktikos svarbą:

„Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo paprastesnėmis priemonėmis galima ją koreguoti. Nereikia laukti paauglystės ir brandaus amžiaus. Taip, ortodontinį gydymą galima taikyti ir vyresniame amžiuje, tačiau jis trunka jau gerokai ilgiau.“

Profesorius ragina nesivadovauti mitais ir sako, kad jei, pavyzdžiui, mažam vaikui susiformuoja kryžminis sąkandis dėl siauro viršutinio dantų lanko, nereikia tikėtis, kad vaikui suaugus jis prasiplės.

„Nuo 7 iki maždaug 15-kos metų jis praplatėja vos apie porą milimetrų. Jeigu reikalingas viršutinio dantų lanko plėtimas, ortodontai taiko plėtikus, nuimamus ir nenuimamus aparatus, kad atstatytų viršutinio dantų lanko formą. Tai svarbu ne tik taisyklingo sąkandžio formavimuisi, bet ir kvėpavimo sutrikimų korekcijai. Nes kai plečiamas gomurys, tai plečiamas ir nosies pagrindas. Todėl koreguodami sąkandį, dažnai sudarome sąlygas taisyklingam kvėpavimui pro nosį bei taisyklingai liežuvio padėčiai“, – aiškina prof. dr. A. Vasiliauskas.

Ir primena, jog taisyklinga liežuvio padėtis tokia, kai jis yra prie gomurio, tačiau ne prie priekinių dantų ar prie lūpų. „Taisyklinga liežuvio padėtis irgi užtikrina taisyklingą sąkandžio formavimąsi“, – teigia jis.

Ortodontinis gydymas kapomis tampa vis populiaresnis

Šiuo metu labai populiarėja gydymas kapomis. „Šypsenos akademijos‘‘ ortodontas prof. dr. A. Vasiliauskas sako, kad toks gydymas vaikams turi būti derinamas su žandikaulio augimą modifikuojančiais ortodontiniais aparatais, plėtikais ar funkciniais aparatais.

„Kapos yra inovatyvus estetinis nuimamų aparatų atitikmuo tradicinėms kabėms (breketams). Tiek kapos, tiek kabės yra skirtos dantų padėčiai koreguoti. Šios priemonės turi būti derinamos su augimą modifikuojančiais aparatais“, – aiškina medikas.

Įprastą konservatyvų gydymą kabėmis keičiant gydymu beveik nepastebimomis kapomis, galima išvengti dėl sudėtingesnio dantų valymo su kabių nešiojimu susijusių problemų: baltų dėmių ant dantų atsiradimo rizikos.

„Kapos yra nuimamos. Jas nešioti reikia mažiau valandų per dieną nei suaugusiems, todėl patogu derinti prie pradinukų dienos režimo. Rezultatas labai greitai matomas. Kapas nusiėmę vaikai dantis gali valytis įprastai“, – dar vieną šio gydymo metodo privalumą įvardija gydytojas ortodontas prof. A. Vasiliauskas.

Šio metodo pasirinkimas taip pat gali pagerinti vaiko emocinę būseną, pasitikėjimą savimi, nes kapos, skirtingai nuo kabių, yra beveik nepastebimos.

Tačiau „Šypsenos akademijos‘‘ gydytojas ortodontas prof. A. Vasiliauskas perspėja, kad kiekvienas atvejis yra individualus, geriausiai gali patarti gydytojas ortodontas, įvertinęs daugybę faktorių. Šioje vietoje kritinė yra teisinga diagnostika ir gydytojo etika, nes ankstyvas inovatyvus gydymas kapomis su žandikaulio augimą modifikuojančiais aparatais yra skirtas ne estetinei funkcijai pagerinti, o spręsti pagrindinę problemą – koreguoti sąkandį. Laiku pritaikius ortodontinį gydymą, paauglystėje liktų tik kosmetinių, estetinių problemų – kreivų dantų koregavimas“, – sako prof. dr. A. Vasiliauskas.

Straipsnio autorė Regina Statkuvienė, naujienų portalas Delfi.